- pataikūniškumas
- pataikūniškùmas sm. (2) → pataikūniškas 1; stengimasis įtikti, įsiteikti: Jam svetimi garbinimo smilkalai ir pataikūniškumas sp. Pliekdamas biurokratizmą, pataikūniškumą, egoizmą, abejingumą platesniems visuomeniniams poreikiams, Čechovas neapsiribojo tik šių piktžaizdžių kritika K.Kors.
Dictionary of the Lithuanian Language.